Naujienos

Ledger Zilliqa programėlės pažeidžiamumas 2026-07-26

Sutelktinė saugumo analizė: „nonce“ klaida „Zilliqa Ledger“ programėlėje leidžia atkurti privatų raktą iš maždaug 5 vietinių parašų – ir ką tai reiškia aparatinės piniginės naudotojams regione.

Toms Ābeltiņš

2026 m. liepos 26 d.6 min skaitymo

Liepos 19-22 dienomis paaiškėjo, kad „Zilliqa Ledger“ programėlė daugelį metų generavo silpnus „Schnorr nonce“, leidžiančius per kelias sekundes atkurti privatų raktą iš maždaug 5 vietinių parašų. Kodėl aparatinė piniginė neapsaugojo, kiek tai paveikia regioną, kaip reagavo biržos („Upbit“: ZIL – atsargumo reikalaujantis turtas) ir kas lieka stebėjimo sąraše.

Sekmadienis, 2026 m. liepos 26 d. Tai yra sutelktinė segmento saugumo publikacija, o ne kasdienė naujienų apžvalga. Priežastį reikia sąžiningai įvardinti: per pastarąsias 24-48 valandas mūsų segmente – kriptovaliutų biržose ir CASP, aparatinėse piniginėse, kriptovaliutų kortelėse ir mokesčių įrankiuose Baltijos ir Šiaurės šalims – neatsirado atskirai datuojamų, visiškai naujų pirminių naujienų. Tačiau per savaitę įvyko vienas reikšmingas, iki šiol mūsų neapžvelgtas įvykis būtent antroje segmento kategorijoje – aparatinėse (hardware) piniginėse: kritinis pažeidžiamumas „Zilliqa Ledger“ programėlėje, leidžiantis atkurti vartotojo privatų raktą. Įvykio esmė vyko liepos 19-22 dienomis, todėl jį apdorojame kaip pagrindinę šios savaitės saugumo temą su išsamiu paaiškinimu, regioniniu kontekstu ir stebėjimo sąrašu, o ne kaip „vakar dienos“ naujieną.

Kas nutiko

Liepos 19 d. grandinėje buvo pastebėta veikla, atitinkanti aktyvų išnaudojimą; liepos 21 d. „Zilliqa“ komanda patvirtino priežastį ir sustabdė vietines (ne EVM) operacijas tinkle, o liepos 22 d. paskelbė oficialų pranešimą. Problema yra specifinė: ji paveikia oficialią „Zilliqa Ledger“ programėlę ir tai, kaip ji generuoja „Schnorr“ parašus vietinėms „Zilliqa“ operacijoms „secp256k1“ kreivėje.

Techniškai klaida yra „nonce“ (vienkartinės atsitiktinės reikšmės) generavime. Programėlė sukūrė 40 baitų atsitiktinumo ir sumažino rezultatą pagal kreivės eilės modulį, bet po to į „nonce“ buferį nukopijavo neteisingą 32 baitų diapazoną – išsaugodama aštuonis nulio užpildymo baitus ir atmesdama aštuonis baitus faktinės entropijos. Dėl to kiekvieno „nonce“ viršutiniai 64 bitai buvo fiksuoti nuliu (t. y., k < 2¹⁹²). Toks nuspėjamumas yra pražūtingas: užpuolikas, turintis maždaug penkis ar daugiau vietinių parašų iš to paties rakto, naudodamas standartinius gardelės redukcijos (lattice reduction) metodus gali atkurti privatų raktą – per kelias sekundes, naudodamas įprastą aparatinę įrangą.

Pažeidžiamumas egzistavo nuo 2019 m. ir paveikia tik vietines, „Ledger“ pasirašytas „Zilliqa“ operacijas. Jis nepaveikia EVM suderinamų operacijų, taip pat bibliotekų „zilliqa-js“, „gozilliqa-sdk“ ir „pyzil“. Problemą, ją sekant, padėjo atskleisti birža „KuCoin“.

Kodėl aparatinė piniginė čia neapsaugojo

Šis atvejis yra svarbus mūsų regiono naudotojams būtent todėl, kad jis griauna supaprastintą prielaidą „jei naudoju aparatinę piniginę, esu saugus“. Pažeidžiamumas nėra „Ledger“ saugumo elemente (secure element) ar įrenginio operacinėje sistemoje – jis yra konkrečios kriptovaliutos pasirašymo programėlėje, veikiančioje įrenginyje. Aparatinė piniginė teisingai laikė raktą izoliuotą, tačiau jos sukurti parašai patys savaime nutekino pakankamai informacijos, kad raktą būtų galima atkurti.

Praktinė pamoka yra ta, kad aparatinės piniginės saugumas yra toks stiprus, koks stiprus yra kiekvienos monetos pasirašymo kodas. „Ledger“, „Trezor“, „BitBox“, „Coldcard“ ir „Tangem“ visi remiasi atskiromis programėlėmis ar programinės įrangos moduliais konkretiems tinklams, o klaida kriptografiniame įgyvendinime – ypač „nonce“ generavime – gali visiškai apeiti įrenginio fizinę izoliaciją. „Nonce“ pasikartojimo ir silpnų „nonce“ problemos nėra naujos; jos istoriškai sugriovė tiek programinės, tiek aparatinės įrangos pasirašytojus. Naujumas čia yra konkretus, datuojamas atvejis realioje, plačiai naudojamoje ekosistemoje.

Poveikis regiono naudotojams

Tiesioginis poveikis Baltijos ir Šiaurės šalyse, tikėtina, yra ribotas: „Zilliqa“ vietinių aktyvų dalis regiono privačių naudotojų portfeliuose yra nedidelė, palyginti su „Bitcoin“, „Ethereum“ ar didžiausiomis stabiliosiomis monetomis. Tačiau „Ledger“ yra viena iš labiausiai paplitusių aparatinės įrangos piniginių regiono privačiame savarankiškame saugojime, o pasibaigus MiCA pereinamajam laikotarpiui liepos 1 d., dalis naudotojų iš biržų perėjo tiesiai prie savarankiško saugojimo. Todėl principinė pamoka taikoma plačiai, net jei konkretus turtas – ne.

Toms retoms regiono naudotojams, kurie tikrai pasirašė vietines „Zilliqa“ operacijas su „Ledger“, situacija yra rimta: jei iš vieno rakto grandinėje yra maždaug penki ar daugiau tokių parašų, raktas laikomas kompromituotu. Pataisyta programėlė neatkuria saugumo raktams, kurie jau yra paveikti grandinėje užregistruotų parašų – vėlesnis pataisymas apsaugo nuo būsimų parašų, bet nepanaikina praeities nutekėjimo.

Biržų reakcija

Birža „Upbit“ reagavo griežtai, ZIL pavadindama „atsargumo reikalaujančiu turtu“ (cautionary asset) tiek KRW, tiek BTC prekybos porose, sustabdydama įnašus ir išėmimus bei įspėdama, kad prekybos palaikymas gali būti visiškai nutrauktas, jei problema nebus greitai išspręsta. „KuCoin“, kaip minėta, dalyvavo nustatant priežastį. Nei „Zilliqa“, nei biržos neviešino, kiek privačių raktų iš tikrųjų buvo kompromituoti ar koks yra bendras nuostolis doleriais. Tiesioginis regiono biržų dalyvavimas iki šiol nebuvo dokumentuotas, tačiau regiono naudotojams, kurie ZIL laiko išorinėse platformose, verta patikrinti atitinkamų platformų pranešimus apie įnašų/išėmimų statusą.

Stebėjimo sąrašas

Keletas klausimų lieka atviri ir verti dėmesio artimiausiomis dienomis. Pirma, pataisytos „Ledger“ programėlės išleidimo data: „Zilliqa“ nurodė, kad pakoreguota versija su viso pločio „nonce“ generavimu yra parengta bendradarbiaujant su „Ledger“, tačiau išleidimo detalės bus paskelbtos atskirai. Antra, vietinių operacijų atnaujinimas „Zilliqa“ tinkle ir visa atkūrimo procedūra, kuri šio straipsnio rašymo metu dar nebuvo paskelbta. Trečia, ar kitos biržos seka „Upbit“ pavyzdžiu su ZIL apribojimais. Ketvirta ir plačiau – ar „Ledger“ ar kiti aparatinės įrangos piniginių gamintojai įdiegia papildomus trečiųjų šalių monetų programėlių pasirašymo kodo patikrinimus, nes šis atvejis išryškina būtent šią pasitikėjimo grandinės grandį.

Ką daryti regiono naudotojui

Naudotojams, kurie su „Ledger“ pasirašė vietines „Zilliqa“ operacijas, oficialus „Zilliqa“ patarimas yra laukti komandos nurodymų prieš imantis bet kokių veiksmų, nes neteisingas lėšų perkėlimas kompromituotoje aplinkoje gali pagreitinti jų praradimą. Platesnei auditorijai, kuri nenaudoja „Zilliqa“, praktinis veiksmas yra konceptualus: nuolat atnaujinti aparatinės piniginės programinę įrangą ir monetų programėles, sekti gamintojų ir tinklų oficialius saugumo pranešimus ir nelaikyti aparatinės piniginės absoliučia garantija – ji apsaugo raktą nuo eksfiltracijos, bet neapsaugo nuo klaidų pasirašymo įgyvendinime. Diversifikacija tarp piniginių modelių ir dėmesys oficialiems CVE bei saugumo pranešimams išlieka protinga praktika.

Norriwire Briefing